» Notisias

Tersa, 17 September 2013

Sekretária Estadu ba Promosaun Igualdade Hala’o Konsultasaun ho Presidente FRETILIN

Tinan ida ne’e Timor-Leste selebra Loron Feto Nasionál ba dala 36 ona. Atu hasai historia loloos Loron Feto Nasionál iha Timor-Leste, Sekretaria Estadu ba Promosaun Igualdade Sra. Idelta Maria Rodrigues hala’o konsultasaun ho Presidente no Sekretariu Jerál FRETILIN, partidu ne’ebé hamahon OPMT (Organização Popular da Mulher de Timor) nu’udar organizasaun feto dahuluk iha Timor-Leste.

“Depois Restaurasaun Independensia, ita selebra ona Loron Feto Nasionál, maibé seidauk hatene loloos história loron feto ne’e oinsa,” hatete Sekretária Estadu ba Promosaun Igualdade iha konsultasaun ho Presidente FRETILIN Sr. Francisco Guterres “Lu-Olo” ne’ebé hala’o iha sede Comité Central FRETILIN, iha loron 16 fulan Setembru 2013. “Ami halo esforsu buka informasaun no hala’o konsultasaun ho organizasaun oi-oin, ne’ebé finál ona. Ami mai ne’e lori draft ne’ebé antes hasai, ami hakarak halo konsultasaun ho FRETILIN, kona-ba história Loron Feto ne’e hahú husi ne’ebe. Nee para bele sai nu’udar referénsia. Ami hala’o konsultasaun ne’e para finaliza esbozu ne’e, ne’ebé sei deklara iha Selebrasaun Loron Feto Nasionál tinan ida ne’e. Karik husi FRETILIN hakarak aumenta ka halo mudansa, ami prontu atu simu,” tenik Sekretária Estadu.

Tuir Sra. Idelta Rodrigues, tinan ida nee ita halo selebrasaun ba 36, tanba uluk iha tinan 1976 Primeiru Ministru Nicolau Lobato hasae desizaun katak tinan 1977 sei selebra 3 Novembru nu’udar Loron Feto Nasionál. Tinan ne’e konvida Ministra asuntu feto husi nasaun membru ASEAN sira, nasaun Asia-Pasifiku sira, no nasaun Europa balu. “Tempu ba ita atu hatudu progresu feto Timor-Leste ne’e to’o iha ne’ebé no dezafiu ne’e iha ne’ebé. Para sira bele mai haree rasik situasaun feto iha Timor-Leste,” katak Sekretaria Estadu.

Presidente FRETILIN Sr. Lu-Olo simu Sekretária Estadu ho diak. “Naturalmente organizasaun feto moris hodi uluk kedas bainhira ita hakarak ukun aan. FRETILIN define linha gerais kona-ba direitu feto ninian, hodi la’o hotu too agora. Agora organizasaun barak-barak, balu ligadu asuntu sosiais, balu ligadu politika. Naturalmente Governu iha responsabilidade boot atu haree didiak hodi oinsa komemora Loron Feto. Pelo menos atu bele tau nafatin história ne’ebé loos,” katak Sr. Lu-Olo.

Presidente FRETILIN mós hato’o ninia disponibilidade atu fó informasaun ruma kona-ba história Loron Feto Nasionál. “História Loron Feto, ha’u sei buka, para bele fó opianiaun ruma iha tempu oportunu. Ha’u hakarak realsa katak feto ne’e eziste ona, hahu kedas bainhira ita hakarak ukun aan. Iha dezenvolvimentu luta, feto mós partisipa iha laran. Prontu ha’u sei buka saida deit historia ne’e hatete,” tenik Sr. Lu-Olo.

Iha okaziaun ne’e Sra. Idelta Maria Rodrigues mós konvida Sr. Lu-Olo ho ninia kaben atu partisipa iha selebrasaun Loron Feto Nasionál, ne’ebé sei loke husi Prezidente Repúblika Sr. Taur Matan Ruak. Iha selebrasaun ne’e, kada distritu Timor-Leste tomak sei reprezenta husi ema na’in 30, ne’ebé kompostu husi Administrador Distritu no Subdistritu ho sira-nia kaben, reprezentate partidu polítiku, juventude, no Igreja. Partisipante sira sei hatais tais Timor hodi hatudu identidade Timor-Leste nian.


Departamentu Media SEII | Author : Nug
Loron Boot SEPI
Loron Internasionál Feto RuráL
Loron Nasionál Feto Timor-Leste
Kampaña Loron 16 Ativismu Kontra Violénsia Hasoru Feto
Loron Internasionál Feto
Arkivu
Statistika Vizitantes

00667459

Ohin loron : 175
Hits ohin loron : 1692
Total : 123416
Hits : 667459
Online : 3